SAULĖS KOLEKTORIAI IR KOMPLEKTACIJA

 

 

SAULĖS KOLEKTORIAI IR KOMPLEKTACIJA

 

Kuo daugiau pasaulyje sunaudojama organinio kuro (naftos, akmens anglies, dujų, urano), tuo labiau teršiama atmosfera. Pasaulio šalys stengiasi naudoti kuo daugiau saulės energijos. Europos Sąjungos šalyse daugiau saulės energijos imta naudoti po pirmosios energetinės krizės.

Tyrimais nustatyta, kad per metus žemės paviršių Lietuvoje pasiekia apie 1000 kWh/m² saulės energijos (Švedijoje – 800–100 kWh/m², Čekijoje – 1055 kWh/m²). Daugiau kaip 80% šios energijos išspinduliuojama per šešis mėnesius (nuo balandžio iki rugsėjo).

Naudojant tokiu būdu gaunamą energiją, galima žymiai sumažinti importuojamo iškasamojo kuro reikmes. Fotoelektrinė saulės energija kaip vienintelis nuolatinis energijos šaltinis gali būti naudojama tik turint galimybę ją akumuliuoti.
Didžioji dalis Europoje gaminamų saulės kolektorių (apie 90%) skirti vandeniui šildyti, tačiau saulės kolektorius galima naudoti žemės ūkio produkcijai džiovinti ir patalpoms šildyti

 

                                                           SMULKIAU

PASKIRTIS
Plokščiasis saulės kolektorius naudojamas saulės energijai transformuoti į šilumą, kuri naudojama buitinio karšto vandens, baseino vandens ir daliniam pastatų šildymui.
KONSTRUKCIJA

Saulės kolektorius sudarytas iš aliuminio profilio rėmo, varinio profiliuoto absorberio plokštelių, padengtų selektyvine danga “juoduoju chromų” , apsauginės dangos iš mažai geležies turinčio grūdinto stiklo ir korpuso šiluminės izoliacijos.

 

VEIKIMO PRINCIPAS

Saulės energija (trumpos elektromagnetinės bangos), praėjusi pro saulės kolektoriaus skaidrią apsauginę dangą, yra sugeriama varinių absorberio plokštelių, kur virsta į šilumą ir nuvedama vamzdeliais cirkuliuojančiu vandeniu ar antifrizu, tolesniam panaudojimui, t. y. karšto vandens paruošimui ar daliniam šildymui.

KOMBINUOTOS  SAULĖS  SISTEMOS
VEIKIMO APRAŠYMAS

Kombinuota saulės - katilo sistema, sujungta per akumuliacinį vandens šildytuvą, skirta buitinio karšto vandens ruošimui bei daliniam pastatų šildymui pereinamu laikotarpiu - Sistema dviejų kontūrų.

Saulės kolektoriaus kontūro šilumokaitis sumontuotas akumuliacinio vandens šildytuvo apatinėje dalyje, katilo kontūro šilumokaitis – viršutinėje dalyje. Trūkstant saulės energijos vandeniui šildyti, automatiškai įjungiamas katilas, Akumuliaciniame vandens šildytuve įmontuotas elektrinis kaitinimo elementas su termoreguliatoriumi, papildomam vandens šildymui.
Saulės sistemos kontūras užpildomas neužšąlančiu skysčiu.
PRITAIKYMO SRITYS
Individualūs namai, sodų nameliai, poilsio namai, sanatorijos, vilos
PAGRINDINIAI ELEMENTAI
Saulės kolektorius, akumuliacinis vandens šildytuvas, išsiplėtimo indas, automatinis nuorintojas, temperatūros reguliatorius, cirkuliacinis siurblys, uždaromoji armatūra
SISTEMOS PRIVALUMAI
- vid. pagamina 645 kWh/m2 šilumos per metus
- mažos eksploatavimo išlaidos
- tarnavimo laikas - ne mažiau kaip 25 metai
- lengvai montuojama, neužšąlanti žiemos metu
- nereikalauja priežiūros, neteršia aplinkos
REKOMENDACIJOS
Vasaros dieną 1m2, tinkamai sumontuoto saulės kolektoriaus, gali pašildyti 50 litrų buitinio vandens iki  65°C temperatūros.
Tinkamiausia vieta saulės kolektoriui įrengti – pastato stogas
Saulės kolektorius orientuojamas pietų kryptimi. Nukrypimas 10° žymios įtakos efektyvumui neturi. Optimalus kolektoriaus polinkio į horizontą kampas yra apie 45°.

VAKUUMINAI KOLEKTORIAI

Kolektoriaus veikimo principas susijęs su betarpišku šilumnešio perėjimu per vakuuminį vamzdelį, dėl kurio šilumos praradimas perdavimo metu yra neįmanomas.  Tubus absorbera kaip ir priimantis vamzdis yra pagaminti iš gryno vario bei apsaugoti chemiškai, siekiant išvengti oksidavimosi. Surinkimo magistralę sudaro du vamzdžiai: prie vieno yra prijungta maitinamoji instaliacija, užpildanti kolektorius šilumnešiu, iš kitos gaunamas sušildytas šilumnešis, taip kaip plokščiame kolektoriuje, dėl ko kiekvienas vamzdis, esantis kolektoriuje yra maitinamas elementu su tokia pačia temperatūra. Po kolektoriaus vamzdžiais patalpintas OPC tipo veidrodis, naudojantis erdvę tarp vamzdžių, bei nukreipdamas spinduliuotę iš „apačios” į vamzdžius. Kolektoriaus visuma sumontuota ant aliuminio rėmų konstrukcijos. Surenkamų magistralių korpusas kaip ir visas rėmas yra padengtas juodos spalvos lakavimo milteliais.

                                             

MONTAŽINIAI RĖMAI IR STOVAI

      Būtinu konstrukciniu elementu yra rėmas, tvirtinantis kolektorius prie stogo dangos. Priklausomai nuo stogo dangos rūšies (skarda, keraminė ar bituminė stogo danga) rėmų konstrukcijos skiriasi tarpusavyje. Rėmai yra gaminami iš plieno, cinkuojami ir nudažomi juodai milteliniu laku. Ant plokščio stogo kolektoriai yra tvirtinami stovuose, tvirtinamuose prie stogo paviršiaus. Kolektorių plokštumų palenkimo kampas parenkamas taip, kad iš kolektoriaus būtų gautas maksimalus, šiam metų sezonui būdingas, energijos kiekis.

LAIKIKLIAI

Tvirtinant kolektorius prie šlaitinio stogo dangos:
keraminės, betoninės, skardos, bituminės, trapecinės skardos - laikikliai yra skirti kolektoriams tvirtinti prie šių dangų.





KOLEKTORIŲ JUNGIAMŲJŲ ELEMENTŲ KOMPLEKTAS

Jungiamųjų elementų komplektas yra skirtas saulės kolektoriams jungti tarpusavyje ir su vamzdžiais, jungiančiais kolektorius su siurblinių komplektu. Šis komplektas susideda iš sekančių elementų: abipusiškai susukamų jungčių Ø15, vienpusiškai susukamų jungčių Ø15 – ½” GZ, susukamų alkūnių Ø15-1/”G, aklės ½”, oro separatoriaus.

ELEKTRONIKOS MODULIAI

Temperatūros reguliatorius RT-20A
RT-20A tai temperatūros reguliatorius su skaitmeninių temperatūros nuskaitymu, naudojamas saulės šildymo įrengimuose siurblio darbui valdyti. Jis turi du temperatūros daviklius, tikrina temperatūrą dviejuose įrengimo taškuose: saulės kolektoriaus, įrengto ant stogo, panelėje /pažymėto A/ ir vandens talpoje, kurioje saulės kolektoriaus energija yra kaupiama /pažymėto B/.
Trijų skaičių skystųjų kristalų displėjus informuoja apie temperatūrą vandens talpoje. Kai tik vandens temperatūra talpoje pasiekia apie 85º C, reguliatorius savaime išjungia soliarinį siurblį. Šalia displėjaus yra diodas LED, informuojantis apie siurblio darbą.

Temperatūros reguliatorius RT-20B
Veikia analogiškai kaip ir aukščiau aprašytas reguliatorius A, tik papildomai turi garsinį signalą, įsijungianti kai temperatūra talpoje viršija 85º C.

Temperatūros reguliatorius RT-20C
Veikia analogiškai kaip ir aukščiau aprašyti reguliatoriai A ir B, tik turi galimybę pajungti papildomą įrengimą, kurį įjungia atskiras daviklis, pav. papildomo siurblio sistemoje c.o., cirkuliacinio siurblio sistemoje c.w.u. arba kito įrengimo valdomo papildomu davikliu nepriklausomai nuo soliarinio įrenginio.

Temperatūros reguliatorius RT-20D
Šis reguliatorius turi soliarinio siurblio apsisukimų reguliatorių. Priklausomai nuo temperatūros skirtumo tarp kolektoriaus ir talpos, siurblio apsisukimų skaičius yra sumažinamas. Kuo temperatūrų skirtumas yra mažesnis, tuo siurblio apsisukimų skaičius mažėja. Esant kai kurioms sąlygoms į talpą yra tiekiama daugiau šilumos negu esant pastoviam apsisukimų skaičiui, kaip aukščiau aprašytuose modeliuose.

SIURBLIO MODULIS

Siurblio modulį sudaro sistema sukelianti priverstinę šildymo medžiagos (vandens, glikolio) apytaką soliariniame įrengime. Jis yra skirtas įrengti šalia talpos arba šilumos konverterio. Visi elementai yra sumontuoti poliuretaniniame korpuse.
Priklausomai nuo modelio į komplektą įeina:

·         Termometras prie įėjimo į talpą

·         Termometras prie išėjimo iš talpos

·         Cirkuliacinis siurblys UPS 25-60

·         Debito parodymo įrengimas

·         Manometras

·         Apsauginis vožtuvas nuo 1.5 iki 4 bar

·         Siurblio apsisukimų reguliatorius