D.U.K.

Atsakysime į dažnai užduodamus klausimus, kurie tikimės padės apsispręsti dėl saulės kolektorių.

Per koki laikotarpį atsipirks investicija į saulės kolektorius?

Ar investicija atsipirks priklauso nuo daugelio faktorių, tame tarpe nuo sunaudojamo per diena šilto vandens kiekio, nuo energijos naudojamos šildymui rūšies, nuo kolektorių instaliacijos paskirties (vartojamojo vandens šildymas, baseino vandens šildymas, centrinio šildymo palaikymas). Pagal paskaičiavimus, trumpiausias patirtų sąnaudų gražinimo laikotarpis yra susijęs su brangiausiu kuru – elektros energija. Sąnaudų, patirtų saulės kolektorių instaliacijos, naudojančios kaip kurą elektros energiją, palaikančios vartojamojo vandens šildymą įrengimui, gražinimo laikotarpis dažniausiai neviršija 10 metų.

Kaip tinkamai pasirinkti kolektorius šildymo instaliacijai?

Tinkamą šildymo instaliacijos kolektorių pasirinkimą lemia daugelis faktorių, tarp kitko: Kokios yra dienos vandens sąnaudos? Kokia yra saulės kolektorių paskirtis, t.y. kokio tipo instaliacijoje jie bus panaudoti (vartojamojo vandens šildymas, centrinio šildymo palaikymas, baseino vandens šildymas). Naudojant kolektorius baseino vandens šildymui, reikia atsakyti į eilę klausymų, pvz. Ar tai uždaras ar atviras baseinas? Koks yra baseino plotas? Ar baseinas yra šildomas ar ne? Koks šildymo tipas naudojamas? Ar yra galimybė suderinti su esama šildymo instaliacija? Kokią sumą galime paskirti investicijai? Soliarinėse instaliacijose, naudojamose vartojamojo vandens šildymo palaikymui nuosavose namuose vadovaujamės šiomis rekomendacijomis: kolektoriaus aktyvusis plotas vienam asmeniui šeimoje neturėtų viršyti 1,5 m2. Ši vertė susijusi su mažiausiomis instaliacijomis, susidedančiomis iš dviejų KS 2000 kolektorių. Instaliacijose, skirtose gausioms šeimoms šis rodiklis neturėtų viršyti 1 m2/ vienm asmeniui. Šildytuvo talpą lengviausiai parinkti vadovaujantis rekomendacija – kiekvienam 100 litrų vandens šildytuve tenka 1 kolektorius.

Kuris kolektoriaus tipas yra labiau produktyvus naudojant soliarinėse instaliacijose Lietuvos teritorijoje?

Visi vakuuminiai kolektoriai pasižymi geresne termine izoliacija palyginus su plokščiaisiais kolektoriais, todėl esant dideliems temperatūrų skirtumams tarp absorberio ir oro temperatūros, jie leidžia gauti daugiau šilumos. Kuo didesnis yra šis skirtumas, tuo didesnis yra vakuuminių kolektorių produktyvumas palyginus su plokščiaisiais kolektoriais. Taigi vakuuminiai kolektoriai užtikrina daugiau šilumos žiemą gero saulės spinduliavimo sąlygomis, tuo pat metu esant žemai oro. Vasaros metu žymiai geriau tinka plokštieji kolektoriai, esant sąlygoms, kai temperatūrų skirtumas tarp absorberio ir oro temperatūros neviršija 50ºC. Tai galioja visiems prieinamiems Lietuvos rinkoje vakuuminių kolektorių tipams.

Ar galima savarankiškai atlikti soliarinės instaliacijos montavimą?

Siūlome mažų instaliacijų su saulės kolektoriais, naudojamų vartojamojo vandens šildymo palaikymui, sukomplektuotus rinkinius. Prie kiekvieno rinkinio pridedame detalias atskirų dalių montavimo instrukcijas. Savarankiškas soliarinės instaliacijos įrengimas ir diegimas yra įmanomas ir neturi įtakos garantinėms sąlygoms, nepaisant to dauguma klientų renkasi įrengimą atliekančių įmonių, turinčių profesionalių žinių bei patirties saulės kolektorių įrengime, paslaugas.

Kur geriausiai įmontuoti saulės kolektorius?

Saulės kolektorių montavimo vietą renkasi investorius. Gaminame įvairius laikiklius kolektoriams tvirtinti prie šlaitinių, plokščių stogų, vertikalių sienų bei grunto. Atitinkamai pasirinktai kolektorių baterijos montavimo vietai, reikia pasirinkti atitinkamą laikiklių arba atraminės konstrukcijos tipą.

Ar naudingiau yra įmontuoti kolektorius į stogo paviršių ar įmontuoti į stogo konstrukciją?

Rekomenduojame kolektorių tvirtinimą naudojant laikiklius virš stogo paviršiaus, Dėl estetinių sumetimų klientai dažnai pasirenka kolektoriaus įmontavimą į stogo paviršių. Kolektoriaus įstatymas į stogo paviršių kaip stogo langą yra taip pat galimas ir lengvai atliekamas betoninėmis čerpėmis arba bituminėmis skiedromis dengtų stogų atveju. Šiam tikslui naudojami statybiniai rėmai, esantys mūsų siūlomame asortimente.

Ar galima montuoti kolektorius ant stogo, kurio palinkimas kitoks negu 45 laipsnių?

Vertinant visus metus energetinio efekto dydžio atžvilgiu, kolektoriaus palinkimas į horizontalią liniją neturi didesnės reikšmės. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad esant žemesnėms palenkimo kampams, gaunamos energijos kiekis bus didesnis vasarą, o esant aukštesniems palinkimo kampams (net 60º), gaunamos energijos kiekis bus didesnis žiemą. Mūsų rekomenduojamas palenkimo kampas – tarp 30º ir 45º - tai kompromisas tarp vasaros ir žiemos sąlygų, ir yra efektyvus instaliacijose skirtose veikti visus metus. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad esant palenkimo kampams žemesnėms negu 30º, žiemos metu kolektorius dengia sniegas, kuris visiškai sustabdo saulės energijos ėmimą. Esant aukštesnėms palenkimo kampams, sniegas automatiškai nuslenka iš kolektoriaus paviršiaus.

Koks slėgis turėtų būti soliarinėje instaliacijoje?

Slėgį soliarinės instaliacijos viduje sąlygoja aukščio, kuriame įrengtas kolektorius bei rezervuaras (taip vadinamas hidrostatinis slėgis) skirtumas. Taisyklinga slėgio vertė kolektoriams – tai 1,5 baro bei 0,1 baro tenkantys kiekvienam aukščio skirtumo 1 m (taip vadinamas hidrostatinis aukštis), pvz. jeigu rezervuaro ir kolektorių patalpinimo skirtumas siekia 5 m, tada taisyklinga slėgio vertė siekia 2 barus (1,5 baras + 5x0,1 = 2 barai). Kolektorių skaičius neturi įtakos slėgio aukščiui instaliacijoje.

Kas sukelia siurblio įsijungimą naktį arba apsiniaukusią dieną?

Taisyklingai veikianti instaliacija neleidžia savaime įsijungti cirkuliaciniam siurbliui apsiniaukusiomis dienomis bei naktį. Vis dėlto jeigu taip atsitinka, tada netinkamo soliarinės instaliacijos veikimo priežasčių reikia ieškoti netinkamame valdiklio T1 ir T2 jutiklių diegime, jutiklio arba valdiklio pažeidime, netinkamame soliarinės instaliacijos įrengime. Tokio reiškinio priežastimi taip pat gali būti netaisyklingas atbulinio vožtuvo darbas siurbimo valdymo sistemoje, kurio pasėkoje šiluma iš vandens šildytuvo gali būti išnešama į kolektorių (šiltas vanduo yra lengvesnis negu šaltas vanduo). Šis reiškinys vadinamas gravitaciniu šilto vandens išnešimu instaliacijos vamzdyne. Toks reiškinys gali įvykti vasaros vakarą. Kad to išvengti , reikia valdiklyje padidinti temperatūros skirtumą tarp kolektoriaus ir rezervuaro (pvz. 10ºC), o žiemos metu sumažinti šį skirtumą iki 4ºC.

Ar reikia atlikti kokius nors veiksmus didesnės pertraukos šilto vandens, šildomo naudojant soliarinę instaliaciją, naudojime atveju?

Taisyklingai įrengta soliarinė instaliacija užtikriną neavarinį instaliacijos veikimą be būtinybės naudotis šiltuoju vandeniu, tai reiškia, kad ilgesnis nebuvimas namuose arba šilto vandens nenaudojimas neturi įtakos taisyklingai įrengtai soliarinei instaliacijai. Ilgesnės pertraukos šilto vandens naudojime dažniausiai susijusios z išvykimu atostogauti. Taisyklingai suprojektuota soliarinė instaliacija - tai instaliacija, kurioje panaudotas tinkamai parinktas tinkamo tūrio membraninis indas (parengtas gauti išsiplečiantį skystį). Tuokiu atveju tokiai instaliacijai neturi įtakos ilgesnės pertraukos vandens naudojime. Net cirkuliacinio siurblio maitinimo tiekimo pertraukos siurbimo valdymo sistemoje negali sukelti jokių negatyvių pasekmių. Instaliacija šilumos cirkuliacijos nešėjo pusėje yra apsaugota apsauginiu vožtuvu su 6 barų atidarymo slėgiu, dėl ko nenaudojant soliarinės instaliacijos, pvz. atostogų metu, apsauginis vožtuvas nėra atidaromas i skysčio perteklius nėra pašalinamas.

Ar soliarinį skystį reikia keisti?

Pagal gamintojo rekomendacijas, kas 5 metus reikia tikrinti soliarinio skysčio krešėjimo temperatūrą – ar ji nekyla?

Kas yra legionella bei kokios yra jos vystimosi priežastys?

Legionella – tai bakterinis vandens užteršimas, atsirandantis ilgai laikant vandenį instaliacijoje, kurioje temperatūra neviršija 60ºC. Vandens temperatūroje aukštesnėje negu 60ºC legionella bakterijos žūsta, todėl kiekviena soliarinė instaliacija dėl sanitarinių priežasčių turėtų leisti pašildyti vandenį virš šios temperatūros. Chloruotas vanduo iš vandentiekio tinklų yra labiau atsparus bakteriniam užterštumui ir tokiuose instaliacijose legionella bakterijos aptinkamos retai. Vanduo iš nuosavų šaltinių, kaip šulinys arba giluminiai gręžiniai neturi tokio atsparumo, kaip chloruotas vanduo, todėl būtina ypač griežtai rūpintis soliarinės instaliacijos naudojančios tokį vandenį sanitarine švara (reikia šildyti vandenį kaitintuve).

Ar Lietuvoje esantis saulės spinduliavimo kiekis užtikrins efektyvų kolektorių darbą?

Taip, Lietuvoje yra užtektinai saulės spinduliavimo. Lietuvos teritorijai potencialios metinės visiško spinduliavimo sumos siekia nuo 833 kWval/m2 šiaurinėje teritorijoje iki 1199 kWval/m2 pietinėje teritorijoje. Saulės kolektoriai efektyviausiai veikia nuo kovo mėnesio pradžios iki rugsėjo mėnesio pabaigos, kadangi tai didžiausio saulės spinduliavimo laikotarpis. Vasario mėnesį ir spalio mėnesį kolektoriaus darbo parametrai yra patenkinami, o žiemos laikotarpiu (lapkritis, gruodis, sausis) saulė šviečia žemai ir trumpai, dėl to kolektorių pagalba šildomas vanduo reikalauja papildomo šildymo tradiciniu būdu.

Ar kolektoriai veikia tik tuomet, kai saulė šviečia ir jos diskas yra matomas?

Ne, kolektoriai su spec. selektyviais absorberiais pvz. TiNOX absorbuoja ne tik tiesioginį spinduliavimą, o taip pat taip vadinamą išsklaidytą spinduliavimą, dėl ko yra įmanomas jų efektyvus darbas esant daliniam arba visiškam debesuotumui.

Ar esant minusinei išorinei temperatūrai soliarinės instaliacijos gamina šilumą?

Visų metų saulės instaliacijose veikimo faktorių sudaro poliarinis skystis, kuris yra propileno glikolio vandens tirpalas. Paruoštų tirpalų krešėjimo temperatūra siekia apie 35ºC ir todėl minusinė temperatūra neturi įtakos instaliacijos darbui. Tačiau minusinė temperatūra sukelia šilumos praradimo padidėjimą dėl kolektoriaus ir vamzdyno atvėsinimo, kas rezultate sumažina šilumos, gautos iš soliarinių instaliacijų, kiekį. Šaltą, bet saulėtą dieną darbo faktorius kolektoriuose įgauna temperatūrą aukštesnę nei 50 ºC, kas leidžia efektyviai naudoti instaliacijas netgi tokiomis sąlygomis.

Kiek kolektorių reikalinga x-asmenų šeimai bei kas sudaro komplektą?

Mūsų firmos soliarinis komplektas susideda iš šių elementų: • saulės kolektoriai • kolektorių tvirtinimo sistema (laikikliai ir stovai iš aliuminio ir nerūdijančio plieno) • šilto vandens rezervuaras (apvalkaliniai arba su gyvatuku) • soliarinė stotis (reguliatorius, siurblys, apsauginis vožtuvas, manometras, surinkimo indas) Laikoma, kad vienam kolektoriui tenka 100 litrų vandens.

Ar galima apšildyti namus naudojant vien tik saulės kolektorius?

Ne, visada yra reikalingas kitas šilumos šaltinis. Kolektoriai gali tik palaikyti šildymą.

Ar galima įrengti saulės kolektorius prie esamos šilto vartojamojo vandens šildymo sistemos ir/arba šildymo?

Taip, kiekvienas pilnas soliarinis komplektas gali bendradarbiauti su esama šildymo sistema.

Kiek galime sutaupyti įrengus soliarinę instaliaciją?

Optimaliai parinktos saulės instaliacijos, montuojamos nuosavose manuose, leidžia sumažinti apie 60% metines tradicines saulės energijos sąnaudas, reikalingas vartojamojo vandens šildymui. Taip parinktos instaliacijos dažniausiai padengia apie 95% šilumos, reikalingos balandžio – rugsėjo mėnesių laikotarpiu.

Kiek trunka soliarinės sistemos investicinių sąnaudų susigražinimas?

Investicijų į saulės kolektorius susigrąžinimo laikotarpis trunka nuo kelerių iki keliolikos metų, vidutiniškai apie penkerius metus. Kuo didesnės šilto vartojamojo vandens sąnaudos objekte, tuo greičiau susigražins patirtos finansinės sąnaudos.

Ar reikia valyti saulės kolektorius?

Nereikia. Kolektorių stiklas yra lygus ir pastatytas tokiu kampu, kad dažniausiai nereikalauja specialių higieninių procedūrų. Periodiški lietaus krituliai valo soliarinį stiklą užtektinai.

Kaip išvalyti užsnigusį kolektorių?

Intensyvūs sniego krituliai trikdo kolektoriaus darbą. Taigi reikia ištirpinti užgulantį sniego sluoksnį. Šiuo tikslu naudojant valdiklį įjungiame funkciją „rankinis siurblio įjungimas“ arba „atšildymas“. 10-15 min. laikotarpis užtenka tam, kad šiluma iš rezervuaro ištirpintų dengiantį kolektorius sniegą.

Koks yra numatomas saulės kolektorių veikimo laikotarpis?

Soliarinius įrenginius sertifikuojančios įstaigos reikalauja, kad numatomas saulės kolektoriaus eksploatavimo laikas būtų netrumpesnis kaip 20 metų, be matomo kolektoriaus eksploatacinių savybių pablogėjimo. Dėl panaudotų medžiagų (varis, aliuminis, poliarinis stiklas – atsparus krūšai grūdintas stiklas , drėgmei atspari mineralinė vilna, varinis absorberis padengtas spec. selektyviu titano sluoksniu TiNOX) mūsų gamybos kolektoriai atitinka šiuos reikalavimus.

Kur geriausia įmontuoti kolektorius? Saulės kolektoriai turėtų būti įmontuoti tuokiu būdu, kad aktyvusis paviršius būtų nukreiptas maksimaliai pietine kryptimi, 40-45 laipsnių kampu nuo pagrindo visų metų instaliacijų atveju. 20 laipsnių nukrypimai nuo pietų krypties neturi didesnės įtakos instaliacijos darbo efektyvumui.

Kokia turėtų būti šilto vartojamojo vandens rezervuaro talpa?

Nuosavose namuose projektuojama nuo 35-115 litrų vandens vienam gyventojui. Pvz. keturiems asmenims: 4x75=300 litrų, taigi reikėtų pasirinkti 300 litrų rezervuarą.

Greitai čia bus antenų ir kolektorių parduotuvė

KONTAKTAI

Tel/Fax:+370 5 2678708
Mob:+370 618 15288
E-mail: sollumens@mail.lt

Copyright © 2009 Vortex InterCom